Su metais pastebiu kiekvieną
Obels naujovę ir dienas.
Jau nuo mažens ji puošia kiemą,
Ji žino mano svajones.
Kada buvau visai mažytis,
Nesiekdavau tavų šakų.
Su metais aš pradėjau vytis
Šakas, kurių nepamirštu.
Kiek mano akys tik regėjo
Vis pražilai ir vėl gimei.
Tu draugavai su Šiaurės vėju
Ir paukštį po lapu glaudei.
Tau nesvarbu, kad aš išaugau
Man numetei saldžiausią vaisių.
Ir lyg vaikystėj vėlei valgau-
Tavęs į nieką neiškeisiu.
Su metais augame juk mes,
Su metais aš save pakeisiu.
Su metais nebebus manęs,
Tu lauksi, aš nebeateisiu...