Rašyk
Eilės (76528)
Fantastika (2232)
Esė (1524)
Proza (10703)
Vaikams (2598)
Slam (50)
English (1175)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mėgdavo ji sėdėti ant lieptelio, savo baltas kojas įmerkusi į vėsų ežero vandenį. Mėgo žiūrėti, kaip šviesos atspindžiai nudažydavo jos ilgus plaukus gintarine spalva. Mėgdavo lakstyti po nešienautas žydinčias pievas, gaudyti boružes ir, pakėlus jas ant savo delno aukštai aukštai, laukti, kol jos, išskleidę savo taškuotus sparnus, pakils į dangų.
Bet laikas supynė jos palaidus plaukus į storą kasą, apavė baltas kojas batais, uždraudė gaudyti boružes, o ilgainiui atėmė ir visus atsiminimus apie kvepiančias pievas.
2003-10-14 16:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-02-27 20:54
pamečiau laimę
oi kaip pritariu siam prozos kuriniui, tikrai kad laikas daug ka is musu atima, taciau buciau neteisi sakydama kad nieko neduoda..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-10-14 17:01
Talk Normal
Neklaužada tas laikas. Koks jis paikas!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-10-14 16:48
Darrrka
hmz... nejaugi visai visus? ;-/
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą