Atminties traukinys

Be tavęs vėl atskubėjo traukinys
Į svaigią mano jausmo pievą,
Tartum akimirkų erdvėj esi, -
Pražydo obelys baltai ir ievos.

Atbėgsiu vėlei saulės išpuošta
Ir vėjų džiugesio audroj bučiouta!
Pažvelkite, skaisčiai žalia spalva
Pražydo kelio topoliuos ir uosiuos...

Vėl  sveikinu, pavasari tave,
Gimtinėj savo, meilėj Šeštokuose,
Aš praturtėjau tik širdies kalba,
Ir dalinu jos ugnį lyg paguodą...

                  *****
Aš nuolat juodą garvežį menu
Bildėjusį tolyn Šeštokų bėgiais,
Kur Vaivos juosta lenkės ties mišku
Miestelį žydras rūkas slėgė.

Jis ūkė, rėkė per visas dienas,
Ir juokėsi naktim manos vaikystės,
Eilėraščiais, ir kas gi juos atras?
Apdainavau pavasarį paklystantį...

Jaunystė mano Šeštokų laukuos
Skrajojo margaspalviais laiko vėjais.
Nors ūkė nuolat garvežys nuožmus,
Švelnia gaida gyvenimas skubėjo.