Gal esu begėdis
arba be galvos,
laikas tyliai sėdi, aš krutu vos vos...
Negaliu pabėgti
eidamas stiklu
Mano kojos srūva
auštančiu krauju,
negaliu žiūrėti
obuolio keliu...
Bet širdis gyvena
einant pas tave,
tu kol kas ne mano, tu myli save.
Visos gėlės, žvaigždės
ir net visata,
saulės spindulėlis,
tėtis ir mama...
Ir dar daug daug visko
einant pas tave,
kol esi ne mano, tu myli save.