Saule

Mano Saule,
Neakink manęs.
Mano akys seniai
Su tamsa apsiprato.

Tik tyla – ne sava.
Man sava gi ramybė.
Ši tyla – tuštuma,
Vedanti į beprotybę.

Jūsų vergė esu, abiejų.
Jūs abi mane kaustos grandinėm
Ir kaip šunį surišę pavadeliu
Vedat į nežinią gilią.

Mano Saule,
Tu visiškai nepažini
Man, net šviesos neregėjusiai.
Užsimerksiu – baugu man, –
Nebėgsiu.
Tu sušildyk mane.
Aš lieku.

Išsklaidyk mano tamsą ir tylą...