Lietuvos vaivadijos kronika 8

Štai taip pas 10 pirmųjų Lietuvos asmenų atsirado bevardės einamosios sąskaitos pateikėjui: pirkėjų srautas augo, bet niekam tai nerūpėjo, argi gaila, geriems žmonėms…
O tuo metu Kirkilius, pasiėmęs savo dalį, pamažu traukėsi į šešėlį: iš pradžių atsisakė siūlyti savo kandidatūrą į partijos pirmininko postą, po to dėl ligos užleido ir savo seimo nario vietą.
Pasklido gandas, kad vėžys jau ryja žmogų…
Visų begalinė užuojauta pasmerktajam… et lietuviams, ką raupai, ką vėžys… Dar užsikrėsi ir numirsi, o jos reikia vengti ir užmiršti. Štai taip ir užsimiršo poną Kirkilinį: išvažiavo gydytis į užsienius… Ir pražuvo.
Riaušininkas taip pat susiruošė, ne paskui Kirkilinį, bet į Lenkiją, dar prieš krizę, girdėjo gandus, bet kažkaip tingėjosi, o kai prasidėjo krizinė isterija, nors krizė kažkaip nepalietė nė vieno iš jo pažįstamų…
– Tpfu! Tpfu! Tpfu! - kad tik neprisikarksėjus … Ne, aišku, pas visus viskas pasikoregavo į blogąją pusę, bet be didelių tragedijų, kad ir tie patys statybininkai, jie anksčiau buvo teoriški bedarbiai, uždirbantys daugiau nei jis, ir dabar tie patys, tie patys teoriniai bedarbiai, uždirbantys daugiau nei jis. Šiaip, aišku, iš pavydo, galima būtų įgyvendinti valstybinį teisingumą, bet vyrai, tai – geri, ne kokie niekšai… Čia valstybės vyriausybės uždavinys, kad visi prieš teisingumą ir mokesčius būtų lygūs: bausmė turi būti didesnė už gaunamą vengimo naudą… Bet atrodo apie tai jau svaisčiota. Užtat ir apsėdo mintis:
– Reikia taupyti! O tai dar nežinia, kaip čia bus? - šiaip reikia pripažinti, kad ir anksčiau jis buvo gobšus, o dabar tai dar labiau išryškėjo. Žmona dar prie tos isterijos prisidėjo: nuėjo į vaikiškų prekių parduotuvę ir pripirko maistelio už du šimtus litų… Savaitei, o kur dar pampai…
– Absoliutus bankrotas! - ir prisėdo prie interneto gilią naktį: iš pradžių per „Google“ pabandė susirasti Suvalkų miesto žemėlapį, kur būtų nurodyti prekybos centrai…
Užknisantis užsiėmimas, bet užtat buvo aptiktas „supermamų“ forumas “ apie mažą kainą pagalvota“, paskaitė, paliko žmonai paskaityti, ši perėmė estafetę ir naujųjų pirklių traukinys pajudėjo.
Buvo visokių variantų, bet galutinė versija – vyras, žmona ir mažiausiasis be dokumentų – nugalėjo.
– Jei prie sienos apsuks, važiuosim į Druskininkus, - net planą „b“ susikūrė. – Vien pati išvyka bus poilsis…
Niekas nesustabdė, dar šimtas šešiasdešimt kilometrų… Ir lietuviško šopingo rojus… Pusiaukelėje pasitinka didžiuliai plakatai lietuvių kalba:
„Maloniai kviečiame apsipirkti! “
O dar sako, kad lenkai šovinistai, lietuvių nemėgsta, dar kaip mėgsta, kai savo pinigus jiems veža
O pats šopingo rojus kelia labai įdomių jausmų ir klausimų tiek sau, tiek kitiems atsakingiems asmenims:
a) kodėl kai, kurių prekių kaina skiriasi dvigubai, neskaitant zloto kurso? Gal tai reiškia, jog Lietuvoje egzistuoja krūva nepastebimų monopolijų, kurios lyg ir netrukdo niekam įeiti į rinką, bet konkurentų kaip ir nesulaukia?
b) kodėl lietuviškos prekės žymiai pigesnės (labiau nei mokesčių skirtumai) Lenkijoje? Gal Lietuvos piliečiai apmoka mūsų verslininkų importą?
c) kodėl Lietuvos respublikos Vyriausybė nieko nedaro, juk eksporto importo  balansas neigiamas, pinigai, kurių taip trūksta, palieka šalį ir sukasi svetimoje, o ne savoje rinkoje, nesukurdami Lietuvai nei pridėtinės vertės, nei mokestinių pajamų? O kur dar žlugdomas vietos gamintojas? Ar čia viskas normalu?
d) o kaip ten su lietuviška tapatybe, juk per tokią mažmeninę ekonominę priklausomybę su laiku atsiranda ir kultūrinė priklausomybė: ir lenkas nepastebimai tampa aukštesnės kategorijos objektu, nei brolis lietuvi s, o čia jau ir iki antrosios Žečpospolitos nebetoli, kas bus tolygu Lietuvių tautos ištrynimui, gal tai ir atitinka globalizacijos procesus, bet tai nėra gerai.
Kyla vėl klausimas, kodėl nieko nedaroma, juk valstybė patiria nuostolius, bet valdžiai matyt kažkas tuos nuostolius kompensuoja? Gal tik ir telieka trimituoti:
– Išdavystė! – vis vien niekas net dėmesio neatkreips, todėl net mąstyti tokiais  klausimais neverta, gaila, tik kad smegenys elgiasi labai neracionaliai ir tuos klausimus plėtoja, pati su savimi diskutuoja…
– O tai jau šizofrenijos požymis! Puiki priežastis uždaryti į psichiatrinę, tam, kad galutinai paverstų mane nemąstančia dirbančia daržove, idealiu Lietuvos piliečiu, mokančiu sąžiningai mokesčius ir neuždavinėjančių kvailų klausimų, tipo, kodėl Lietuvos gamintojai nekenčia Lietuvos vartotojų: gamina jiems prastesnės kokybės produktus už didesnę pardavimo kainą nei eksportui, produkto surogatą pardavinėja kaip originalą už tą pačią kainą ir dar oriai kažką aiškina, apie sudėtingas situacijas užsienio rinkose…