Aš nuploviau savo klaidas,
kad vėl suklysčiau iš naujo,
kad krauju svajoti molbertai
ištirptų mūsų bedugnėje saujoj.
O tavo kojos apglėbtų teptuką
pavogtą neregiais dažais,
beprasmių reikšmių eliksyrais
vėluojančiais tiesą įžeist.
Ir ją aš ištrinsiu netyčia,
kad nemėgintų parduot atleidimo,
kad neprimintų darsyk šimtų
užuolaidomis papuoštų žaidimų.