Tą vasarį

Tą vasarį suskambės varpeliai
Jie ant medžių, danguje, po vandenim.
Ei, praeivi, nepraeik pro šalį –
Tik tuomet sniegas virs ugnim.

Tylios snaigės žemėn nusileido
Ir pavirto kartom kibirkštim.
Ar jauti, nedegina tau veido?
Karštis jų pereis tavon širdin.

Tą vasarį oras neregėtas
Štai sutiško jau lietaus lašai.
Ar tau teko kada nors regėti
Dangun lietų lyjant – atvirkščiai?

Štai iš žemės vandens versmės trykšta,
Debesys jau geria tyrą lietų.
O ar kas sustiprins tavo ryžtą
Sykį mano skruostą palytėti?

Tą vasarį tiek stebuklų dėjos,
Aš jų skaičiaus jau nebežinau...
Juk tik tu – stebuklų prišaukėjas,
Tik tave tą naktį bučiavau.