Nežinios miestas

Su obuolių krepšiais,
su daugeliu gėlių žiedų, Krenta
Miestas ąžuolo lape,
O vanagas sužeistas,-
snapu į žemę sminga,
O tas didysis
Miestas,-
Krauju sūriu
palikęs lieka.

Kur dėsiu Saulės
        šypsnį aš, kai išbėgs kraujas,
Kur dėsiu obuolius,
        paraudusius nuo skausmo?

Mūro sienos pajuodo, tik
saugo jos vietą, bet
lietaus karalystęj
ji ne vilčiai žadėta…