P.S. citata: Dega - mano namas dega!
Uždusus bėgu nuo kalvos.
Na, ko tie žmonės kieme ramiai šneka,
Nejau nemato jie languos liepsnos? ----- tai, gi:
kas tas lyrinis herojus, jo namas ką? negali liepsnoti, jei namas iš asbesto, tai tikrai nedega; kada pila lietūs, išlenda iš žemės sliekai, dėl deguonies stokos, mat jie be žiaunų – ne žuvys, ir varnėnai vaikšto, kaip vištos, nors jie gali skraidyti, bet, vaikšto – sliekus renka, tobulas tas Gamtos - Dievo, namas, nedega, argi ne?...
o jūs įsižeidėte, nors gyvenate Lietuvoje, Krikščioniškame krašte, jei namas ant smilčių pastatytas?.. jis grimzta smiltyse, o jei dega, tai jis ne asbestinis namas; jei varnėnai vaikšto kaip vištos po sodą, žinok, buvo lietus, ir sliekai iš žemės išlindo, o sliekai be sparnų, kur čia jūs matote spjūvį?..
kai kieno nors namas dega – nemanau, kad tas kažkas eilėraščius tada rašo, na jau o jei tai Metafora, tai gal supranti ir kaip gražūs yra varnėnai, kai vaikšto vištomis, nors turi sparnus. gal jau jums, autoriau ramiau?...
pas tamstą laki vaizduotė... (bet įsivaizduot gali, tik valyti nėr ką... vaizduotė ne grubus gi kūnas, o valome tao, ką norisi valyti, tai gi, jaučiatės purvina, bitele, man vandens lelijos - gražios...)
tikrai, ir nesispjaudydamas, vaikščiojo Varnėnas, po lietaus, matyt sliekus rinko,,, nu gražiau nei tavo poezija vaikščiojo, bet vis tik juokingai, visai kaip višta, ir mano vaikai juokėsi, kai pamatė, vaikščiojo varnėnas, kaip BOBA, inga Valinskienė, Žąsis nepakirptais sparnais. (maitai kvaile, be jokių spjūvių ugnikalnio, po lietaus sliekai iš žemės išlenda, o varnėnai, į vištas pavirsta...)
GRYBAUSKAITĖ, ne Valinsko boba.... Nors, familiarumas, jis nežeidžia, bet kiek jame paniekos... Argi ne?...
BET jei grubliauskas būsų Kultūros ministras, manau čia nesipainiotum, autoriau, ir muilo operas nuo klasikos skirtum.