Šv. Marijai

O tu švieti kaip gėlė rytmetinė
Sankryžoje tarp mašinų išdygus.
Kas aprašys tavo šviesųjį veidą?
Grožį nežemišką kaip apsakyti?

Tik pamatai – ir žvaigždės jau krinta,
Tolumoje kometos tešvyti.
Praeityje vien šviesa temaitinta,
Tavo dorybės net saulė pavydi!

Tik prakalbėk – ims auksas žėruoti
Skleistis žiedai ir gėlės kvepėti.
Tavo tiesos nieks nenori žinoti.
Mano širdis tačiau tave pamėgo.

Širdį paguost tau stiprybės užtektų,
Tau atiduot savo laimės dalelę.
Pasidalint, niekada nesvyruoti,
Žengti kartu, tau dėkot visą kelią.