Senatvė

Giliai paskendęs ežeruos
Vaidenos tamsios, gilios naktys
Ir nesvarbu kur bėgs vanduo
Delne sustingusi senatvė

Ar sirdys ar ugnis liepsnos
Sudegindamos visą gerį
Manes jau nieks nebesapnuos
Aš būsių žydinciuos žieduos

Ne ši diena tau paskutinė
Dar rytmecio rasa apgaubs
Riedes per skruostus, per šilkinius
Ištroškę amžino lietaus

Jie tikisi pakilt į erdvę
Aukštai kur tamsumos kelių
Užgos pasaulį, didžią garbę
Supriešins blogį su geriu

Kai tik atgims plakimo dužiai
Ateis žvaigzdetu takeliu
Suspesi pamatyt tik šviesą
Ir viskas dings tau iš akių.