Jausmas...

Nebesuprantu kas daros su manim
Paaiškink jei galėsi, gal bus geriau
Skaitau žodžius, kuriuos rašai, mintis kurias išlieji
O verkti negaliu sustoti.
Viena mintim džiaugiuosi atvirumu
Kita nuliūdina staiga
Ir chaosas jausmuose nerimsta
Tikiu, bijau, džiaugiuos, liūdžiu
Visi jausmai jau susipynė
Žinau, esu silpna, netvardau ašarų
Bet tik tada kai tu šalia
Žinau, kad apkabinsi ir paguosi mane.
Dabar jau aš nebežinau kas kaltas
Nebežinau kodėl, dėl ko mes liūdim
Žinau koksai esi, žinau, kad myli ir tiki
Bet kartais noris paaiškint poelgius tavus
Todėl išlieju, kas tada minty
Atleiski už klaidas manas,
Atleisiu už tavas, jei jų yra
O pabandykim rolėm pasikeisti
Ir leiski man dabar jau paprašyti
Įrodymo, kad bent kiek tiki manim
Žinau tavus jausmus, žinau ko nori, o jei ne, ištark
Tiesiog prašau nepyk, suprask,
Jei ką darau ne taip, kaip nori tu..
Nepakenčiu tylos ir tuštumos,
Ji lyg peilis raižo man krūtinę.
Nežinau, ką padariau, kad žodžio ištarti man nenori
Nežinau kuo nusikaltau, kad balso tavo išgirst negaliu
Nežinau, ko klausti, ką daryti, kad nekalbėčiau tik su savim.
Paaiškinai, kodėl tyli
Bet mano širdžiai nesuprantama tyla.
Netenkina manęs, kad išbandai save, kankindamas mane
Aš suprasiu jei nenori girdėti mano balso
Jei pasakysi viską atvirai
Bet nežinau kaip suprasti nutrauktą tavo minty pokalbio vidury.
Dabar jau svyra rankos man, bet aš tikiu
Neturi visos dienos būt nuostabios, todėl tikiu
Praeis tas liūdesys širdy ir ašaros išnyks
Kai apkabinsi, pabučiuosi..
Man to užteks, kad širdis nurimtų
Todėl dabar rašau paskutinius žodžius
Su ašara akyse baigiu savas mintis ir perduodu tau savo jausmus...