Išeikim iš namų
po vieną
išsirinkę po vieną kryptį
ir negrįžkim
užsimerkim prieš savo priklausomybę
ir prieraišumą
išeikim
ir paleiskim visus
kurie mūsų pasiges
padovanokim
laisvę
neprisirišti
ir nemylėti
nieko kito
tik gyvenimą
be pasikartojančių veidų
pareigų
ir skubėjimo suskaičiuoti
kiek kopėčiose laiptelių
sudužę veidai irgi spindi
ir tamsioms akims
žiburėlį atranda
nemokšos viena dieną pamilsta
ir tolerancijos rankos
jas savo aštrumu nuramina
neįgarsintais žvilgsniais
tu viską pasakai
ir platumos staiga
susiaurėja
patirtis pagrindžia kiekvieną šešėlio žingsnį
ir nuklydę faktai sau argumentus susiranda
mes ne kitokie
smėlio akmenys mūsų galvose vietos sau neranda
nepriklausomybė sau antros pusės pasigenda
laisvė tokia baisi
suklumpu kai ji man ranką spaudžia


Lakoniška






