Kur gimiau ir užaugau,
brandinau kur svajas,
kur lyg šiolei aš saugau
džiaugsmą, meilę, dainas,
ten yr mano Tėvynė,
ten gimtoji šalis!
Ir dangaus ten žydrynė
mėlynesnė už vis...
Ten upeliai srovena
daug linksmiau nei kitur
ir dainelę ten seną
vėjas kužda kažkur...
O lietus gintarinis
girdo žemę dosniai,
ir saulutė šilkinė
glosto kūną meiliai.
Ten žaliuoja eglaitės,
bręsta, noksta javai,
geltonuoja liepaitės
kai pražysta žiedai…
Mėlynuoja ten upės
ir žali ežerai,
paukščiai gūžtą susukę
plazda, moja sparnais...
Tai gimtinė manoji-
nuostabiausia šalis!
Ir kai vėjas vaitoja,
ir kai gęsta naktis,
Kai pavasariai švyti,
puošia medžius ruduo,
kai rytais nematyti
kaip srovena vanduo...
Ir saulutei užgesus
kai nutyla gamta,
pievų kvapas ir rasos
vėl gaivina mane.
Vakarais kai šešėliai
dengia mišką, laukus,
atsikėlusią vėlei
saulę prausia lietus…
Ir žiemužei atėjus
sniegas dengia takus,
vakarais kai išėjus
žvaigždėm šviečia dangus…
Tai yr mano gimtinė,
nuostabiausia šalis
ir dangaus ten mėlynė
man brangiausia už vis.