Egzistencialistinės Pagirios

„Laisvė - tik haliucinacija“, -
opiumo kvapo žodžiai
išvirto jai iš nasrų
ir aš pabudau.

Ryškus dienos švytėjimas, pravėręs akį vieną,
Iškilmingai kviesti kvietė kilt ant kojų.
Stotis patingėjau, gulėti lovoje likau.
Jėgų nėra man siekti rojaus, leiski man pabaigt.
Po kojomis - sudegusio Eliziejaus pelenai, ašaros dievų,
Aplink - žmogystos, žudančios, ko protas negeba suprast,
Viršuj - nakties juodumo, pleškančios svajonės dūmai.
Dovanoki man sparnus tyriausius, kad aš,
išvydęs žydrą dangaus skliautą,
Pakilt aukščiau būties šlykščios galėčiau.
Iš lovos.
Į barą.
Gert.