Šlovė

Neskubėkit amžinybėn metai,
Nesurasit prarastų aukų...
Kažin kur kapai tie pasimetę,
Kažin kur tie kryžiai ant laukų...

Tuos kapus sulygino jau laikas,
Dulkės nugulė obeliskus,
Bet virš mūsų tvyro karo tvaikas,
Nemirtingus skelbdamas žygius

Pergalę ne priešas dovanojo –
Užmokėt reikėjo su kaupu.
Gal todėl, kai kanonados grojo,
Neskaičiavot žuvusių kapų.

Gal todėl atakon po atakos,
Drąsiai kilote diena dienon.
Toks šviesus tas nukeliautas takas,
Įsisupęs pergalių dainom.

Aš nuskinsiu šiandien baltą gėlę,
Baltą gėlę nuo visos šalies,
Kad apviltos nesijaustų vėlės,
Kad per amžius niekas jų neliest.

Neskubėkit amžinybėn metai,
Te dangus Tėvynės išblaivės;
Buvusių karių negausios gretos –
Jiems kančias ištvėrusiems – šlovė.