Suskaldytas

Žolė sminga į akmenis,
Graužiasi pro plytas,
Tik tu viena man likai,
Ta kuri patikai.
Aš žvelgiu į apniauktus stogus --
Suskaldytus medžius,
Ten vienumoje su pasauliu,
Paliktus galinėtis, kur nėra pūgos,
Staugiančios ir ramios.
Mirtis akinančiai rauda,
Grauždama balkonų sienas,
O tu stovi vieniša,
Žvilgančiame nebūties miške...
Ten kur baltų ašarų nėra,
Kur atspindžiai gyvena,
Atleisk, kad taip ilgai turėjai laukti,
Dabar aš tavo..