Drąsiui Kedžiui

Gėlės...
Baltos ir margos.
Ir kvepiančios...
Tyli lūpos bekraujės.
Be balso.
O šalia -
Lelija virpa nuotaka,
Nesulaukus
Vestuvinio valso.
Krūpsi žvakė.
Ant motinos veido
Pasilenkęs šešėlis
Gūdus -
O iš nuotraukos
Šypsosi jaunas,
Jau negrįšiantis
Niekad
Sūnus.
Verkia mergaitė.
Sustingusią kaktą
Jautriai
Mažos rankutės palyti -
Nesūpuos,
Virš galvos nepamėtys
Jos stiprus,
Jos vienintelis
Tėtė.
Gedulinga melodija.
Maldos.
Jau be jų
Saulė rytmetį kelsis - - -
O atleiski man,
Viešpatie Dieve, -
Neišmokau
Už kraugerius
Melstis...