O jeigu ši miela gražuolė,
Pudruoja savo skaistų skruostą – knygomis?
Kas jeigu būtent alkis tekstams,
Jos skaitybei nerimastį kelią?
Kupidonas, studijuodamas Džoisą,
Taikosį į savo Psychės širdį,
Bet aistringai šaudydamas
Numuša nuo čerpių stogo -
Savo šviesų protą.
Paskutinį kartą jį mačiau sulysusį ant kalno,
Balta drobule apsijuosęs –
Purtėsi kaip priedurnis ant vienos kojos,
Rėkavo, kad skaito,
Tik va silpnos rankos, knygų jau –
nebeišlaikė...


Nesakysiu_Butent






