Penktoji jėga… (iš ciklo“Regėjimai”)

Garstyčių laukas
Iš kito laiko virpančių erdvių…

Prilipo jai prie odos, lūpų ir akių
Tarsi kraujažolės lazdelių heksagramos
Mažyčio kino (prosenelio)
Kaulų burtai

Kiekvieną žingsnį, judesį išpranašavo
Išmokė atpažinti
Dešimt tūkstančių daiktų

Sau ji paliko tik penkis
Manė – svarbiausius
Ne tuos, kurių taip siekė jos gentainiai

Jos mylymiausieji daiktai buvo beformiai
Jie neturėjo kontūrų, ribų
Bespalviai ir besvoriai buvo

Lyg trykštančios visybės jėgos

Pirmoji praeitį prišaukdavo
Iš gelsvojo garstyčių lauko

Antroji visuomet žinodavo,  kas bus

Trečioji lygino energijų srautus –
Tamsą ir šviesą

Su ketvirtąja likdavo ji tyloje

Penktoji – per laiką ji suprato –
Vienintelė svarbi
_  _  _  _  _  _  _  _  _  _  _  _  _
Svarbiausia…