sukos vėl
sukos
vėjiniai malūnai ant aukšto
stataus
kalno
Šlaite jau
budo
bandė išsiskleist žibuoklės
suradę
vietą augti
Taip gatvėmis
plačiais
galingais žingsniais pavasaris atėjo, o žolės skruostuos jo
žaliavo
vėjy
Buvau dar
vaikas,
murzinas berniūkštis, kuris tvirtai tikėjo, įveikti kardu mediniu
palaikų
vėją deja
Temidė kaip ir visad
aklai
tik klupinėjo, pasaulis vaiko lūžtančiomis
formomis
subyrėjo.


IB








