Tik nepaleisk

Išauš tamsi juoda diena,
Kada pasaulis netikėtai apsivers
Ir jausmai stačiai į žemę puls,
Graudingą tylą nešdami.

Ir žydros krištolinės akys,
Vis drumsis ir tamsės
Gyli tamsi jūra, atsispindės
Tavųjų ašarų lietuj.

Tada lyg visas pasaulis
Slysdamas iš rankų, drebės
Kels vėjų gūsius šventėje
Minties, Galia viena laikys...

Ir tu laikyk pasaulį, krintantį
Iš rankų, Laikyk, kad vėjai
Sustabdytų, škvalus tamsioj
Bedugnėj sieloj...