Paskutinis noras

Krenta paukštė suglaudusi sparnus.
Prieš isitrekšdama į žemę paprašė jį pas Dievą, kad taptų žmogumi.  
Niekam nerūpėjo ką jį jautė kai nukrito.
Niekas prie jos nepastovėjo, nepasimeldė, kad juos sielą nueitu pas Dievą.  
Tą dieną kai gimė iš naujo - lyjo lietus.  
Visi paukščiai verkė, kad prarado dar vieną-ir į pasaulį atėjo tas kuris gali nužudytį kiekvieną.  
Kai paukštė paaugo jos svajonė buvo - skraidyti.
Bet ji jau to nebegalėjo, nes ji dabar Žmogus, o žmonės neskraido.