Tau

Kad nors lašelį saulės
pagautų mano kūnas,
toks šaltas ir pamėlęs,
norintis sušilt


Kad nors mažutį šypsnį
ledinės lūpos atiduotų
į bekraštį lauką
aplink


Kad tik klausyt manęs
galėtų, šalia pabūt
lig aš sušilčiau
ir paimt


ledinį, labai šaltą
mano šypsnį ir
rudenio snaige mane
be jo pridengt