sonetas su balsu iš aukštybių

langeliai išplyšta po plunksna
dabar nei rašyt nei skaičiuoti
tave. galvoje tarsi trūksta
o veidrody tarsi beprotis

o užanty tarsi ne akmenys
kur tavo pyktis ir kerštas
kvaileli 6. 3. 2.  skęstantis
žemės buity. esat vertas

ir truputį priverstas - liesti
kalbėt puse lūpų  už miesto
nuklydusiems gal pašauktiems

kolegoms kvaileliams su skaičium
kvailysčių kurios pasitaikė
mėlynėm guzais ir eilėm