Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mąstau, jog sunku būti kitokiu. Sunku, nemadinga turėti savo nuomonę, kitaip elgtis, mąstyti. Sunkumas patiriamas kaip tikrovė, išgyvenamas. Vėl ir vėl širdy jaučiu tai, ką reiškia būti savotiškai aklu, kurčiu ir luošu. Tikrai nepasakyčiau, kad socialinės sistemos ir programos čia gali kažką padaryti. Galbūt. Nesu kompetentingas spręsti. Prieš akis visada išliks pora gyvenimo nuotrupėlių. Nuotrupėlių, iš kurių jaučiu gyvenimo didingumą. Nesakyčiau, kad tai – pavasarinis siužetas. Nepavadinčiau to ir anekdotu. Nors galbūt kai kurie garsieji visų prasmių kritikai taip padarys. Tegul. Jų sąžinės reikalas. Nesu rašytojas, publicistas ar novelistas. Tik kartais matau patirtą pasaulį. Galbūt todėl jame nemažai prasmės ieškojimų, arba daikčiukų, į kuriuos garbingi žmonės mažai kada kreipia dėmesį. 

Iš ko susideda gyvenimas? Sekundžių, minučių, įvykių. Galų gale – tai visuma. Nesinori nei klausti, nei atsakinėti. Tai rodo akimirkos. Dažnai žmogus nori daug ką atspėti, nuspręsti, dominuoti. Lyg tai laikas priklausytų tik jam. Pirmasis epizodas. Motina meldžiasi prie sūnaus lovelės. Sūnaus, kuris gimė penkiomis savaitėmis anksčiau, nei buvo apskaičiuota. Sūnaus, kuris vos kvėpuoja neišnešiotų kūdikių palatoje. Ir motinos skruostu rieda ašara, žvelgiant į gyvybės trapumą, patiriant kartais beprasmį norą suprasti, išmatuoti. Juk jai, berymančiai prie kūdikio lovelės, ne kartą buvo pasakyta, jog vietos reikia gyviesiems. Šis lavonėlis tik valstybės pinigus ėda. Motinos malda ko gero riedėjo žemėn kartu su ašaromis. O kiek vilčių sudėta, kiek skausmo paaukota. Gyvenimui. Vilčiai. 

Gyvenimas tęsiasi. Antrasis epizodas. Motina kartu su savo vaiku peržengia mokyklos slenkstį. Žinių namų durys sunkios, girgždančios, paslaptingos. Sunku, nes vaikas – kitoks. Kairiarankis. Gimęs penkiomis savaitėmis anksčiau „numatyto grafiko“, praėjęs nebūties pinkles, iš karto tapęs Didžiosios Tėvynės priešu (tuomet dar buvo Tarybų socialistinė respublika). Kelionė į mokslo pasaulį nelengva: reikia išmokti rašyti dešine ranka. Niekas nepavyksta. Kasdieniai diktantai primena motulę prie ratelio. Galbūt tai duoda vaisių. Gal tai nekaltojo auka laisvei. Gal tai pasitikėjimo kupinos maldos vaisius. 

Aušta laisvės rytas. Trečiasis epizodas. Reformos, egzaminai, kelio pasirinkimas, svajonių išsipildymas. Viskas prasideda iš naujo. Gyvenimo statybos. Kaskart reikia dėti naują plytą. Šalia skausmo, išdraskytų likimų, nesupratimo. Visa tai atrodo taip paslaptinga. Lyg pasaka su laiminga (o gal – nelabai) pasaka. Ir vėl kaltas be kaltės kad esi kitoks. Ir vėl motina meldžiasi, nes aštrėja vaiko santykiai su žmonėmis: vėl durys užvertos, vėl kaltė, kurios nėra. Ir vėl reik tikėt, kad viskas turės laimingą pabaigą. Pabaigą, kurioje nebus nei aktyviųjų, nei pasyviųjų. Pabaigą, kurioje gyvensime naujai: be neapykantos onkologijos, be lėkimo degradacijos. Gyvenimas – lyg anekdotas, kaip pasakys garsieji literatūros kritikai, kas kartą naujom spalvom padabintas. Toks pavasariškai šviesus ir kilnus. Gyvenimas, kurį įsupo motinos rankos, viltis ir malda.

2010-05-03 13:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-05 21:05
Juodvarnė
Infantiliška sentimentalybė. Primena Stankevičiaus diktantėlius. 1
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-03 22:42
lyris
Nerijau, Šaunuolis, reiškia šitą į "Žingsius ir Stabtelėjimus" dėti, o ne mokslinę literatūrą kišti.5.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą