Naktiniam pavasario nerime

Iš ilgesio rauda širdis, -
Tavęs nesulaukus
Ji klykia
Mažos volungėlės balsu.
Ir gyvenimo takas
Paklysta.

Naktiniam
Pavasario nerime
Tylios ašaros skruostą
Suvilgo.
Ir pražysta meilės ugnelė,
Ir nuojauta skausmą nutildo.

Ne pasaulio kančia, o akmuo
Ant širdies, amt aptemusio
Žvilgsnio.
Ateik, atskubėki, prašau, -
Pavasaris teka
Į širdį...

                  *****
Išsiilgau glamonių medaus
Ir spindinčio ilgesiu žvilgsnio.
Tu mane šitoj žemėj priglausk -
Aš pavasario nerimą tiesiu.

Vėl glaudžiusi prie tavo širdies,
Neramiaja liepsna patekėsiu:
Reika amžinai aisrai ugnies, -
Mūsų meilė nežino pavėsių.