Laiko išminčiai neskaičiuoja..
Ir po balas nusėto purvo jie neklaidžioja.
Jie mąstančiai prisėda - ir žvelgdami į mišką,
jūrą, saulę, ramų debesį...
Apmąsto už ir prieš,
Išmąsto teorijas klaikias, o gal nykias -
beprasmiškas - paprastiems žmonėms.
jie nebando klysti - nes klysta,
Ir tik savo klaidoje atsakymą jie randa.
Geras išminčius suklys ne kartą,
Ir tą patį klausimą narplios dar tūkstantį kartų.
Laikas jiems beprasmis - nes paskendę savo mintyse,
užgimus idėjai...
Pamiršta laiką, gyvenimą, akimirką, bei esmę.


alynyte







