Kaip Ilgakojai krizę nugalėjo

Kartą Utėlijoje gyveno voras Juozas Ilgakojis. Visa Utėlija jį vadino Juozuku. Juozukas - garsus dizaineris -  turėjo savo mados namus. Jo kurtos
kolekcijos  buvo  vienos perkamiausių, aukštuomenės ponios alpo dėl jo suknelių, batelių, skrybėlaičių, o mados žinovas mėšlavabalis Bernardas Mėšlys jį vadino „mados guru“.
Juozukas turėjo ir šeimą. Jo žmona - vorienė Aldona Ilgakojienė (neatsispyrusi madai tapo Aldona Ilgakoje) - šeimininkavo namuose, kūrė jaukią namų aplinką, kurstė šeimos židinį ir rūpinosi jų atžalomis- dviem mažais padykusiais voriukais: Aldoniuku ir Juozuku Jaunesniuoju.  Šie niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių. Nebent tuo, kad turėjo nemažus viršsvorius, „Iphone“ telefonus, galingus keturračius ir dar daugybę brangių, nereikšmingų,, Žaislų votatinklio“  žaisliukų, apie kuriuos kiti vabaliukai tik galėjo pasvajoti.
Šeima gyveno labai pasiturinčiai. Atostogos šiltuose kraštuose, kruizai po Balelės vandenyną, vakarienės restoranuose buvo šios šeimos kasdienybė.
Kaip ir kiekvieną pavasarį, dizaineris Juozukas Ilgakojis pristatė savo naują pavasario – vasaros kolekciją „Iš tinklo“. Jo didžiai nuostabai, salėje matėsi daugybė tuščių krėslų. Net pats Bernardas Mėšlys nepagerbė dizainerio savo apsilankymu. Kas gi atsitiko? Kur dingo būriai gerbėjų?
Tą vakarą, Juozukas grįžo namo be nuotaikos. Užsidaręs darbo kabinete, paskambino keliems ištikimiausiems klientams, kurių pasigedo šį vakarą. Telefono ragelyje girdėjosi ponių atsiprašymai, apgailestavimai:
- Atleisk, negalėjau. Turiu finansinių problemų...
- Juozukai, supranti, sunkmetis... Vyras  kreditinę užblokavo... Mamą iš
Senelių namų teko pasiimti. Žinai, dar viena burna į namus...
Vienintelis blaiviai kalbėjęs buvo Bernardas Mėšlys:
- Šakės, Juozai, KRIZĖ...
- Kas ta KRIZĖ? - nesuprato Juozukas. – Čia nauja dizainerė Utėlijos
mados padangėje?
- Ne, tai toks reiškinys, kai visi Utėlijos gyventojai turi susiveržti diržus ir
taupyti kiekvieną centą. Ponios nebegali skirti tūkstančių savo apdarams. Ruoškis, tu pats greitai pajusi,  kas per daiktas yra ta KRIZĖ.
Py py py... (Bernardas Mėšlys irgi taupė pinigus ir ilgai telefonu neplelėjo).
Nepraėjus nė porai savaičių, Juozukas pajautė krizės kaulėtą ranką ant savo peties. Kolekciją teko išparduoti su 99, 99% nuolaida. Nepaisant to, liko skolingas tiekėjams, siuvėjams, mezgėjams, modeliams. O kur dar brangi patalpų nuoma pačiame miesto centre...
Pinigų stygių greitai pajuto ir šeimos nariai. Aldona Ilgakojė ėmė priekaištauti, jog neužtenka pinigų soliariumo paslaugoms, SPA centrui, šokių pamokoms. Vaikai patyrė šoką, kai buvo išjungtas internetas ir apkarpytos išlaidos saldumynams.
Nežinia, kaip būtų susiklostęs šios šeimos likimas, jeigu ne atsitiktinumas. Kai Juozukas buvo paniręs į gilius apmąstymus apie savo finansinę padėtį, jo mažytė, bet labai jautri ausytė išgirdo per radijo imtuvą transliuojamą populiarų šlagerį „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“. Ir tada Juozukui nušvito protas. Jis jau žinojo, ką darys!
Bėgte parbėgęs namo viską papasakojo žmonai. Ir ką jūs manote? Jo žmona sutiko su vyro pasiūlymais (juk buvo prisiekusi  ir varge, ir džiaugsme kartu būti ir neapleisti).
Po savaitės duris atvėrė nauja pigių, bet madingų ir originalių- vienetinių rūbų boutique „Utėlijos ponių laimė“. Čia Juozukas teikė stilisto paslaugas. Rūbai buvo įperkami visiems: ir studentams, ir inteligentams. 
Jo žmona Aldona ėmė maistą gaminti namuose. Jų šeimos meniu papildė ekologiniuose turgeliuose pirktos daržovės, pieno produktai. Atsiradus daugiau darbo virtuvėje, neliko laiko grožio procedūroms ir kvailiems kaprizams.
O labiausiai, ko gero, apsidžiaugė Juozukas Jaunesnysis ir Aldoniukas. Jie neteko viršsvorio, pradėjo sportuoti lauke, susirado daug tikrų draugų.
Vieną vakarą, susėdę pavėsinėje, Ilgakojai kalbėjosi apie praleistą dieną, patirtus įspūdžius. Šeimos idilę nutraukė laidinio telefono skambutis. Kitame laido gale pasigirdo pesimistiškas Bernardo Mėšlio balsas:
- Brolau... Šakės... Krizė baigia mane uždusinti...
- Nesupratau, - linksmai šūktelėjo Juozukas. – Juk KRIZĖ - tai nuo žodžio krizenti... Uždusinti? Čia visai ne į temą.
- O tai kas tada į temą? - sumišusiu balsu paklausė Bernardas.
Juozukas ištarė tik paprastus septynis žodelius, kurie jau buvo tapę jų šeimos credo: - NĖRA TO BLOGO, KAS NEIŠEITŲ Į GERA .