Sau - geriausiam draugui

Kaip smagu kalbėti su savim!
Juokas liejas pro kraštus.
Čia aš gyvas, čia numiręs ...
Savyj girdžiu tik angelo žodžius.

Vienas aš, pats su savimi.
Tai ne jo kaltė, nekaltink laiko.
Gyvenu atodūsiu vienatvės,
Ardo gležną dūšią vaiko.

Kaip vėjas vienas, kaip upė vieniša,
Taip aš džiaugiuosi sau paskirta dalia.
O kartais taip norėtųsi pabūt kartu ...
Kad ir su veidrodžiu, vis vien smagu!

Kai draugai palieka, kad sugrįžtų,
Kai, atrodo, sukasi dangus,
Tą vienišą akimirką
Pasaulis tampa toks gražus ...