lauko prausykloje

lauko prausykloje – ant glitaus akmens –

vakarai su žibintuvėliu aklinėjami –
ir molis toks meilus – prabyla šnekinamas.

už pertvaros aikčioja kiti bedaliai –
„o čia varlių nėra?“, „o vandens ar bus?“ –

plaukuos drugių įsiveisė – lyg apie lempą –

o gal tai žvaigždės pirštais taršo
šiaudinę gūžtą galvoje. –

pasipurtai – sukies ant kulno –
ir grįžulai virš miško nusičiaudi.

žuvelės blizgina akis – žinduolių civilizacija
joms keistas reikalas, manau.

suprunkščia tamsa ir glunda prie peties,
nelyg žvėris – artumo išsiilgęs. –

ak – tas žvėriškas artumo ilgesys –
visų bedalių kaktose klejoja –

sapnų palėpėse jų niekas neslaugys?
nutylim klaustukus – arba išsiginam.

o viso labo prausykloje mažai vandens.
„gal muilo turite?“ – „tik molio.“ – „tiks!“ –

tamsoje boluoja ištiesta ranka – pasieksi?

o gūžta plaukuose jauki – tegu kažkas nakvos.