Viešpatie kodėl įbedei mano žvilgsnį
Į šulinį ir stebi kaip pats saujom semi
Sūrų vandenį į mane, į mano aprau-
Dusias akis ir šypsaisi kai šulinys iš-
Tuštėja mano veidrody ir nei tavęs ir
Nei savęs nebeatpažįstu kai šitaip
Kopiu dangun per stiklą