Gatvės muzikos diena

Kada kartu su vakaru stiklinėj vynas sklaidosi,
Kai horizonte abejingai baigia išsitrinti publika,
Man į akis pažyra tavo rimtas veidas-
Tarsi širdies žaizdon mažos gatvelės muzika.

O monetas kažkas kepurėn surenka...
Ir vėjas pučia į Onos bažnyčios pusę,
Nunešdamas natas – tai kažkodėl keistai pradžiugina-
Abu mes šypsomės ir laukiame stebuklo.

Ant kelių gitara sužviegus sujuda,
Keliuos nuo žemės nepajėgdamas išsaugot
To tyro pirmo mintimis pagrobto būčinio,
Kai mažas delnas dingsta solidaus apuoko saujoj.

Man trenkia, tavo numęstos monetos, šūvio aidas-
Lyg kelmas koks, pasiimu kepurę-
Su publika kartu ištirpsta deginantis veidas.
Ir lieka širdyje dar metams Vilniaus gatvės muzika...