Kiek daug linguojantys beržai po mano langu
pasako man apie kraštus,
kurių nė užmatyti negaliu,
jausmus, kuriuos širdy turiu
Šviesias naktis birželio kužda jie,
kaip aš nuskrist už jūrų ir miškų galiu,
kad pereit rasą basomis kiekvienąryt turiu.
Neatsisukt atgal kaskart į batą akmeniui paskliuvus
ir naktį birželio šviesią į mylimo akis žiūrėt.
Paimkit beržo šakos mane,
linguoti su jumis aš noriu,
pajausti laisvą skrydį
ant tavų šakų link debesų
aukštyn.


MgR






