Pasiekti, kas nežinoma,
sugauti savo debesį,
it avį, plaukiantį per pievą.
Žalioje jūroj paskęst kartu.
Atrasti tai, kas slepiasi,
ko pamatyt neileis žolė tanki.
Nors smilgą nusiskynus paimti į rankas,
priglausti prie širdies.
Nusišypsoti tam, kuris šalia,
per žolę eit ir žvelgt,
kur nieko nematyti -
arba labai tamsu, arba šviesu.
Visad turėti debesį kaip viltį
kartu keliauti ir surast,
ir niekad nepamesti
minties, atvedusios tave