Nemiga

Košmaro apsupty, kankina nemiga mane..
kaskart akis užmerkus - regiu tavas akis klaikias..
Kada išnyksi? Kada pradingsi?
Kada tu leisi mano sielai atsigaut?
Nevargink jau daugiau manes, prašau..
Nevargink ir manų minčių pavargusių seniai..
Atleisk, jog iš sapnų tave veju..
Tačiau beprotiškai ramių naktų tetrokštu aš.
Be kraujo sielvartingoj širdyje,
Be besikaupiančių minčių man galvoje.
Atleisk - nenoriu vėl tave regėt,
Gal bent todėl be miego liksiu aš..
Nekeiki, ir nepyki ant manęs labai...
Košmaro apsupty gi vėl esu kasnakt..
Kada išnyksi? Kada pradingsi?
Kada tu leisi mano sielai atsigaut......