Sena plokštelė

Kai guli numesta plokštelė,
Apaugus dulkėm ir purvu,
Nemėgsta ji dainų paukštelių.
Jai džiaugsmas, meilė - banalu...

O visos mintys iš kitų,
Tai - plagiatas, tik raštu.
Griežtai jas draudžiama kartoti,
Naujų - reik kosmose ieškoti...

Kūryba - tai procesas ilgas.
Savaitę reikia apmąstyti.
Čia tau - ne pievoj rinkti smilgas,
Kas antrą žodį - iškarpyki!

Eilių čia savo nerašyk -
Kitus poetus paskaityk,
Nes pridarai šimtus klaidų.
Neruošdavai gal pamokų?

Plokštelė bijo patefono,
Kuris su adata tarkavo
Ir braižė jai griovius ant šono,
Todėl beviltiškai paseno.

Ji matricoj savojoj guli -
Taisyklių rėmai spaudžia šonus.
Todėl ji nesulauks bičiulių -
Kitus kaip kritikuot galvoja.

Iš baimės ji net užsikirto,
Pritrūko žodžių ir kalbų.
Jos komentarai purvu virto,
Mieliausia frazė - banalu...

Ji mėgsta taisykles ir rimą,
Diktuoti sąlygas griežtas.
Ne aišku kas dar viršų ima -
Sena plokštelė, o gal mes?

Jai kuolas - mielas pažymys.
Geresnio gaili ar neturi.
Jį gautų gal garsus žynys,
Poemą rašantis keptuvėj?

Kai kritikai suradę laiko,
Uždės plokštelę ir užgros,
Beprasmį kūrinį ir paiką
Ant pjedestalo užvolios...

Pavasaris. Seniai nesninga.
Ir jūsų eilės nemadingos!
Sulaukėme naujos kartos,
Kuri kitus žodžius vartos...

Taip sukasi kasdien ratu,
O patefonas braižo šonus.
Bet nuo minčių - pačiai koktu,
Prastėja: garsas, tembras, tonas...

p. s. komentarus rašykite čia:)