Melo ir tiesos šviesa

Gi būna taip, kad netiesa
Kaip peilis širdį pjauna.
Jo ašmenų balta šviesa
Aplinkui viską griauna.

Kaip velnio sėkla ji daigi
Ir greitai augti moka.
Beprotiškai ji įtaigi,
Kai savo šokį šoka.

Užplaktų savo liežuviu
Blizgučiais nusagstytu,
O savo balseliu saldžiu
Po kojom juos žarstytų.

Nepatikėkim ja aklai,
Nors kaip daina skambėtų.
Tegul tiesa bus amžinai,
Nors ji ir nekalbėtų.

Pasauly šiam yra tiesa
Svarbiausias pažinimas.
Tegul negesta jos šviesa,
Kai savo darbo imas.

Tegul tiesa ir gėris
Šioj žemėj viešpataus,
O netiesos šešėlis
Vien pragarui tarnaus.