Jau sumaišyti aukso lapai
Klevų, beržų ir drebulių-
Lyg atsisveikinimo žodžiai
Prikritę ant senų takų.
Šaltukas jau nagus galanda
Žiemos motulės glėbyje,
Saulutė tarpeklius vos randa
Švininiu debesų pulke.
Ir štai atrieda, atidunda
Riaumojantis baisus žvėris,
Visi nuo triukšmo to pabunda,
Rajūno vardas garvežys.
Tu stovi perone ir lauki
Kada atšliauš jis ir praris,
Ir išsineš į kitą šalį
Kur mūsų meilę pražudys.
Aš negaliu jo nugalėti,
Jis daug stipresnis už mane
Ir šią lemtingą mudviem naktį
Paliksiu vienas perone.
Rašysiu laiškus viens po kito,
Tik jie paliks neišsiųsti.
Jie liks gulėt ant mano stalo,
Be adreso jie bus visi.