Rašyk
Eilės (77204)
Fantastika (2260)
Esė (1534)
Proza (10804)
Vaikams (2630)
Slam (65)
English (1189)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kankintojas žingsniavo tamsiu, suplėkusiu oru ir pūvančiu vandeniu dvokiančiu koridoriumi. Po tvirtų, ritmingų sunkių odinių batų dunkstelėjimų nuo betonuotų grindų tekšteldavo žalsvo vandens lašai. Sienos tuščios, bespalvės, vietomis apipelijusios, nė prie vienų durų nebuvo jokių lentelių ar kokių kitų ženklų.

Ihanetas pasiekė reikiamas duris, atskyręs jas nuo kitų tik todėl, kad jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų čia jau buvo. Jos buvo plačios, metalu apkaltos durys, greičiausiai čia atgabentos iš kokio turtingesnio užimto Ozgiurliuko pasipriešinusiųjų bunkerio. Ištiesė ranką link skląsčio ir sustojo, gruoblėti, purvini kairės rankos pirštai pakibo ore.
- Ką aš darau? Kodėl aš tai darau?.. – pats nejuto, kaip dešinioji paleido kankinimo įrankių krepšį žemėn, neišgirdo, kaip tas drinktelėjo į betoną. Nepajuto, kaip pirštai siektelėjo uniforminio švarko kišenės, sugraibė joje kažką ir ištraukė į klampų smirdantį orą.
Ihanetas pažvelgė į ištrauktą daiktą – trumputę grandinėlę iš trijų skirtingo dydžio sidabrinių žiedų. Pavartė ją tarp pirštų, atsiduso ir įsikišo į užantį. Ne į kišenę, o prie nuogos krūtinės, šaltas metalas tvilktelėjo visą kūną.
- Kadanors užbaigsiu kerštą už Vefatą.


Jašamas sėdėjo pririštas prie kėdės. Atkraginta galva, supainiotomis kojomis ir rankomis, žilpinančiai šviesai deginant užmerktas, nuo smūgių ir ašarų užtinusias, krauju sukepusias akis. Šviesa plieskė tiesiai į jį, visa kita erdvė skendo tamsoje, nė neįmanoma buvo nustatyti patalpos dydžio. Kažkur Jašamui už nugaros tyliai gurgėjo vanduo, taip raminančiai, švelniai, gundančiai. Jis norėjo gerti. Jei jau nebūtų paaukojęs laisvės dėl kitų, paaukotų ją dabar už gurkšnį.
„Kiek aš jau čia? Dvi paros? Savaitė? Nesvarbu. Kiti jau bus spėję pabėgti, pasislėpti ar palaimingai žūti kovoje už Ozgiurliuką“, - galvojo jis.

Almančio vandens šnabždesį sutrikdė besiveriančių durų garsas. Jašamas pabandė susigaudyti erdvėje, bet pasigirdusių žingsnių aidas supo iš visų pusių.
- Ah, tai nedrįsti pasirodyt, purvina kiaule išdavike? – sausa gerkle sušvokštė belaisvis.
- Kam tau mane matyt, papasakok, ką reikia, ir būsi laisvas, - pasigirdo iš už Jašamo nugaros.
- O taip, būsiu laisvas amžiams. Kiek kitų jau žuvo po šitų tavo žodžių, papasakoję tiesą ir nevisai, suknistas išdavike? Kiek išdavei, kol tau davė šitas pareigas? Kiek istorijų savo vadams sukūrei, kai nieko neišėjo išpešt? Kodėl išdavei Ozgiurliuką? Juk išdavei!
Visą tą laiką girdėjęs kankintojo sunkų švokščiantį kvėpavimą už nugaros, Jašamas dabar jautė tik nejaukią tylą. Tada vanduo tekštelėjo jam į veidą. Purvinas, dvokiantis, baloje užsistovėjęs vanduo. Bet koks skanus jo išždiuvusioms lūpoms...
Ir tada jis pramerkė akis ir išvydo prieš save monstrą. Priešais jį, gal per ištiestą delną, dėbsojo metalo, kūno ir siaubo kaukė. Dešinioji kankintojo akis buvo dirbtinė, akiduobėje įtaisyta mažyčiais dirželiais ir metalo kabėmis. Matėsi tame stiklo ir mokslo šedevre lėtai slenkantys tekstai mažulytėmis raidėmis. Vietoje nosies pūpsojo įkvėpimo kaukė, panaši į jau seniai išnykusių kiaulų šnipą. Įvairiaspalviai vamzdeliai nuo jos sukosi per pabaisos kaklą link nugaros. Jašamas nuleido akis, veltui. Kankintojas buvo pritūpęs priešais auką, tačiau net ir šešėliai nepaslėpė jo kojų. Tačiau tai juk ne kojos, pagalvojo Jašamas, suknisti armijos protezai, tik apauti gerais batais. Net kūnui dengiant šviesą dirbtinės galūnės spindėjo metalu, matėsi kiekvienas varžtelis ir jungtys.
- Aš neišdaviau Ozgiurliuko! Jis mane išdavė. Žinai, kodėl aš čia, šunie!? Nes tokie kaip jūs, kovotojai už laisvę ir idealus, jūs mane išdavėt. Ką tu darytum, vieną dieną atsibudęs visiškoj tamsoj, nejusdamas nė piršto? Kaip jaustumeis, išgirdęs, kad tavo moteris ir maži vaikai paskersti kaip gyvuliai puotai, o jų kraujas supiltas į mašinas, kad šios nebeužsivestų?
- Mūsiškiai taip niekada nepadarytų. Nori atkeršyt? Pjauk mane, bet nieko neišgausi.
- Aš tave ir taip papjausiu. Už viską, ką jūs man padarėt dėl savo suknistos meilės tėvynei! Žinai, kodėl aš toks? Nes tavo taip nekenčiami priešai, mano išgelbėtojai, man davė galimybę keršyti. Jie mane rado subjaurotą, leisgyvį, veik mirusį. Ir jie mane prikėlė, monstrą, kurį dabar matai. Jie man davė naujas akis, naujas kojas ir naują širdį. Kad galėčiau atkeršyti. Ir man nereikia tavęs nieko klausinėti. Aš viską apie tave žinau, Jašamai Mahvetmejau. Viską!
- Pabaisa, tu beprotis! Jie tau davė naują širdį, bet naujo proto nesuteikė. Prieš užmušdamas, sakyk, iš kur tu, kur tarnavai? Už kurią Ozgiurliuko žemę kovojai?
- Už Vefatą. O dabar mirk, susmirdėli, - Ihanetas išsitraukė peilį ir atsistojo, suspaudė kankinio petį ir užsimojo. Sveikoji akis žibėjo įniršiu ir kažkokiu liūdesiu, - dvėsk!
Jašamas pastebėjo tai priešo akyse ir nuleido akis žemėn. Ten blizgėjo metalas, visiškai kitoks nei kankintojo protezai. Trys skirtingo dyžio sidabriniai žiedai, sumauti į grandinėlę.
- Tu - Vefato pradingėlis! Jie tave išdūrė, kvaily. Tavo šeima... – Jašamo kaklas pasruvo kraujo kriokliu. 
- Gyva, žinau, bet grįžti aš nebegaliu.
2010-04-25 23:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-23 16:33
Dvasių Vedlė
Gana įdomus darbelis. Stilius savitas, suprantamas. Tekstas neapkrautas detalėmis, atrodo viskas vietoj ir reikalinga :) Man patiko.

Tik pačiai istorijai dar kažko trūksta... atrodo, neišbaigta.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-29 19:17
kondensofkė
kaip sakė kingas cituodamas kažką kitą - venk nereikalingų žodžių :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-28 23:17
Fatal Error


+ Kūrybinis išradingumas.

+ Fantazija.

Puiku, kad sukūrei kažkokį pasaulį, veikėjus.

Dažniausiai tokie trumpučiai kūrinukai erzina skaitytojus (ypač mane), nes skaitymo malonumas trunka gana trumpai.

Turi gan nebloga pasakojimo stilių. Mintis nuoseklios, istorija rutuliojasi logiška linkme. Bet vat dialogai, man kažkokie neskanus pasirodė. Dirbtinoki, sausi, truputėli tipiškti. Reikėtu atsipalaiduoti juos rašant, gal tada jie gautųsi natūralesni :) Nes dabar tie du per daug mandagiai kalbasi.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-28 22:13
Aurimaz
Yra smarvės šiame darbe, bet kartu labai trūksta kiek platesnio vaizdo. Pabaiga, kuri pagal visus parametrus, turėtų gerokai vožtelėti skaitytojui, dabar sėdi ir kniauksi kaip beveik pastipusi katė. O kai kur ir mintis nuo skardžio nusprūsta... Žodžiu, reikia kažkokio šūvio iš blasterio, kad skaitytojui smegenys greičiau keptų čirkšdamos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-28 15:44
geriausias
Man šiame kūrinyje trūksta kulminacijos...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-28 13:21
Varinė Lapė
Visai nieko pradžia. Norisi daugiau priešistorės, skaidrumo - kas ir kur vyksta, kas tie žmonės, kokios negandos ar juodos katės prabėgo tarp abiejų kovojančių pusių. Kol kas fantastika tik pagrindinis personažas Ihanetas - jo kūno konstrukcija. Beje, gana didelis galūnių protezavimas labai įmanomas, o vietoje akies įdėtą netikrą esu mačius :) Tik viskas tekste gerokai padidinta, bet tai irgi trupučiuką ne fantastika. Man.
Reikia antros dalies.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-26 21:30
innuendo
Gerai. Sipriai. Dar.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-26 19:39
Valkas
Oi. Sorry. Ne visi dieną mato...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-26 08:19
jaadvyga
paskelbė dar vakar vakareeeee
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-26 08:03
Valkas
O rezultatai tai dar nepaskeeeelbti, vadinasi konkursas dar nepasiiiiibaigėėėėė...

Nevaidinant sąžinės balso galima pasakyti, kad kūrinėlio lygis labai vidutiniškas. Per daug jame šurmulio, balasto, kadangi veiksmas vyksta gerokai per greitai ir skaitytojui tenka suvirškinti nemenką kiekį detalių, sunkoka viską įsisamoninti vos vieną kartą perskaičius. Gerai, kad visai nedidelės apimties pakanka sukurti beveik pilną pasaulį, blogai, kad vsiškai nėra vieno pagrindinių trumpo, efektingo apsakymo elementų: atmosferos. Berods autorė per daug dalykų nurašė į "savaime suprantamus", kas pakenkė skaitytojui, o per jį - ir pačiai autorei. Nors prisipažinsiu, konkurse buvo ne tiek ir mažai daug blogesnių tekstelių.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-25 23:51
Gyvos sielos
Vesternas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą