Iš ilgesio

(Kūrybos versmę pažabot įstengus,
Nužudžius viltį grįžt atgal
Išdžiuvo sraunios džiaugsmo upės,
Kančios šaukiesi. Vėl.)

Neprivalai man aiškintis, nereikalauju ataskaitos ir logiškų išvedžiojimų „kas ir kaip“. „Kodėl“ man rūpi dar mažiau nei „iš kur“. Visi šie klausimai prasilenkia su mintimis, užgimstančiomis, kai žiūriu į tave. Į tavo stabą, didingai stovintį Iliuzijų šaly, ir metantį šešėlį į pilkus Realybės riterius, kovojančius atšipusiais kardais; nukaršusiais kuinais jojančius vaduoti stiklinio kalno viršūnėje įkalintos princesės. Aštrūs šlaitai, spiginantis karštis, naktį – stingdantis, migdantis šaltis. Plius nelygi kova – iš už stiklinio kalno atskrenda ugnimi spjaudantis drakonas ir paverčia pilkuosius riterius apanglėjusiomis statulėlėmis. Kol tu romiai stūksai, mesdamas šešėlį į visa, kas priartėja prie tavęs.
Taigi, būdamas tokioje padėtyje, tikrai neprivalai man nieko aiškinti. Matydama, girdėdama, uosdama, liesdama, ragaudama, absorbuodama, perimdama, nuskaitydama, atkartodama tave randu atsakymus į klausimus, kurių dar nė neuždaviau. Skaičiuodama dienas nuo... iki... degu keista ugnim. Neužpučiamu laužu, dėsningai kaitrėjančiu, nes mėtai į jį anglis preciziškai, apskaičiuodamas laiką, numatydamas kiekvieną grėsmingesnį vėjo gūsį. Kol galiausiai. Pagaliau. Išaušta Tas rytas. Ta nuotaika, Ta proga, Tas ilgesys. Susitinkam. TAIP! Kaip velniškai sunku tave matyt pažeidžiamą. Įskilusią bronzinę statulą čaižo negailestingas rūgštinis lietus, išgriauždamas akiduobes ir nuėsdindamas blizgesį. Žiūriu, liečiu akimis, nedrįsdama priglusti ir sušildyti. Nerūpi “kaskaipkodėl”. Nepasakok. Tik būk. Ne dabar, rytoj, ar kiek vėliau: būk visada. Iliuzijų šalies pasienio ruožą kirsdami artėja priešai: skubėkime ištrūkt iš čia. Tau lūpas bučiniu sutramdau, neaiškinki prašau, tik būk.


Dusinantis ilgesio pritvinkęs oras,
Smelkiasi per sielos poras,
Iš lėto drėgme ir pelėsiu padabindamas jos šerdį.
O trūksta tiek nedaug: atidaryti langą, išgirsti paukštį, sustabdyti tave, sugrįžtantį iš ten.
Ir nežinau, kam viso šito reikia, jei aišku nuo pradžios, kaip stipriai aš tavęs ilgiuos.