Bitučių Karalystėje

I. Pirmasis skrydis
Kaip gera ankstyvą pavasario rytą, vos saulei patekėjus pabraidžioti po rasotą žolę, pasigėrėti rasos lašeliais žibučių žiedlapiuose, pajusti tylą... Bet kas gi čia? Kažkoks keistas garsas – lyg ūžesys, lyg dūzgesys. Senajame sode, po senomis obelimis dūzgia dešimt senų avilių, o juose bitės. Bičių karalystės gyvenimas labai įdomus ir nenuspėjamas. Prieikime arčiau štai prie seno mėlyno avilio ir pasižiūrėkime atidžiau kaip gyvena bitės.
- Gyyyviau! Liiinksmiau! šluojam, šluojam, šluojam, neeežiopsom, - šūkauja bitė darbininkė Elzė. Tai sena, bet guvi bitė, labai mėgsta visas judinti, raginti pavasariniam švarinimuisi kitas bites darbininkes.
- Nebūtina taip skubėti, - niurna stora bitė Zyzeklė, - nėr kur taip skubintis, Pavasarinis skrydis dar toli. Mes ir taip daug padarėm, tik pažiūrėkit kiek šiukšlių iššlavėm.
Kiekvieną ankstyvą pavasarį bitės darbininkės švarinasi, tvarkosi: neša laukan šiukšles, pašalina senų korių nuotrupas, užlipdo korių plyšius, tvarko maisto atsargas, nes po žiemos ramybės reikia ruoštis Pavasario skrydžiui – pirmajam skrydžiui į laukus, į pievas parsinešti žiedadulkių, vandens.
- Taaaip, labai laukiu Pavasarinio skrydžio... Esu pasiryžusi prinešti žiedadulkių už visas daugiausia ir laimėti Bitės Karalienės prizą... - svajoja Gelsvė.
- Ar žinot naujieną? turime bičių lervučių, - uždususi atlekia Didžiaakė – sena stambi bitė.
-Pirmoji būsimų bičių darbininkių grupė jau korių narveliuose, visos į susirinkimą: spręsime kas jas prižiūrės, reikia pasiskirstyti darbus, - nuo susijaudinimo Didžiaakės ir taip didelės akys dar labiau padidėja, o antenos pailgėja.
„Į susirinkimą, į surinkimą“ viena kitai perdavinėja bitės, kol susirenka į vientisą kamuolį, kad išklausytų Bitės Karalienės nurodymus.
Bičių kamuolio viduryje prašneko Bitė Karalienė – visų bičių motina:
- Gerbiamosios, tyliau, tyliau. Noriu visas pasveikinti sulaukus naujos bičių grupės. Šįryt turime 15 jaunučių bičių lervučių. Norėčiau paskirstyti darbus: jauniausios mūsų šeimos narės maitins mažyles, vyresniosios eis siūti korių, o vyriausios, vos tik pastebėsime atitinkamą oro temperatūrą, leisis į Pirmąjį skrydį.
- „Pirmasis skrydis! Pirmasis skrydis! “, - džiugiai bruzda vyresniosios bitės darbininkės, o jaunylės žvelgia į jas pavydžiai ir atsidūsdamos mąsto apie artėjančius darbus.
- Man atrodo, kad jau laikas užvalgyti, girdėjau, kaip valgykloje prisipildė pilni indai cukraus sirupo, - sukrunta Zyzeklė ir pirmoji pasileidžia į valgyklą.
- Visos pasistiprinam ir prie darbų, - užbaigia Bitė Karalienė.
Bičių valgykloje, kaip tikroje valgykloje, bitės stumdosi, grūdasi, norėdamos pasiekti saldaus sirupo. Pasistiprinusios vėl visos sukrunta prie savo darbų.
***