vienui viena tiesa10 (n-21)

Ar jį grauždavo sąžinė, štai taip pasmerkiant žmogų? Vargiai, laikai pasikeitė ir norint prie jų prisitaikyti, reikia priimti žaidimo taisykles, o pasikeitus taisyklėms keičiasi ir sąžinės reikalavimai.
- Ponuli, aš viską padarysiu, tik palikit man vyrą! Ponuli, aš viską padarysiu, tik palikit man vyrą! Ponuli, aš viską padarysiu, tik palikit man vyrą! - tyliai rypavo ji.
- Aš draugas, ne ponulis! - pataisė jis ją. - Ir ką gi tu man gero gali padaryti?
- Viską ką tik norit!
- Pavyzdžiui?
- Viską ką tik norit: parašysiu, apskųsiu!
- Saulute, tai reikėjo anksčiau daryti, o dabar per vėlu!
- Imkit, viską ką tik norit, tik palikit vyrą, nes mes pražūsim! Ne dėl manęs dėl mažyčių našlaičių… Norite, atsiduosiu jums? Vyrams patinka, kai jiems čiulpia! Norite, imkite dukrą! Bet palikite Valerijoną! - ji priropojo prie jo ir pirštais įsikabino jam į kelnes, pasiekė klyną ir ėmė atseginėti sagas.
Rapolas užtrenkė duris, riktelėjęs:
- Palaukite, aš tuoj!

Valerijoną privertė įlipti į mašinos kėbulą, ten kareivišku diržu surišo jam rankas ir kojas.

O miškiniai jau prisiartino prie kaimo. Puikiai buvo matyti stribų mašina ir joje sėdintis vietinis.
- Vargšelis! - sušnibždėjo “Geležinis”, atpažinęs Valerijoną, - visiems kliūna ir mums, ir jiems! Blogai būti pasiturinčiu! Visus turi paremti! Na, ką darysim mažą žygdarbį ir išgelbėsim vieną smulkią sieliūkštę, kuriai vienodai šviečia prie kokios valdžios gyventi! Kiek mašinoje stribų gali sutilpti? Apie dvidešimt, o kiek mes matom? Nedaugiau dešimties, na, ką gi palauksim, kol visi susirinks ir tada visus vienu smūgiu!
Ir davė ženklą savo vyrams išsisklaidyti aplink mašiną.
- Šaudyti tik pagal mano komandą! – sušnypštė lyg gyvatė, - ir vienetiniais šūviais prašyčiau, o ne serijomis! Ir tą valstietį išsaugokite gyvą! Perduok kitam!

Koks velnias į šiuos kraštus užnešė “Armija Krajova” vyrus? Ar jie į vakarus slinko, siekdami ištrūkti iš “raudonųjų” gniaužtų? Ar tiesiog šiaip plėšikavo, ramiausiai laikydami Lietuvą Lenkijos dalimi, o gal tiesiog, koks skirtumas kur plėšikauti?
Reikėtų pasiknisti visuose įmanomuose archyvuose, kad suvokti vardan ko… bet taip tingisi! O ir ką aš ten užtiksiu? Kietakakčių arba chameleonų lenkiškus ir tuteišiškus analogus. Juk plėšikui vargiai ar iškyla opūs moralės ar politikos klausimai, jie yra antraeiliai, jie juk yra gryniausi liberalieji kapitalistai – svarbiausia grobis, o visa kita tik iliuzija.
Jie apsistojo greta kaimo esančiame miškelyje. Iš pradžių ketino apsilankyti kaime išsyk po miškinių, bet stribai sukliudė, tad ir nusprendė pralaukti dieną po atviru dangumi. Paliko vieną laukti, kada gynėjai iš kaimo išsinešdins su savo grobiu. Sargybinis iš pradžių pastebėjo sugrįžtantį Janeką, o po to ir vėl artėjančius prie kaimo miškinius-litovcus.
Norom-nenorom teko budint vadą.
Kaip tik tą akimirką ir prasidėjo mūšis. Viskas vyko ne pagal planą. Vienas iš stribų netyčia iššovė, o vienas iš kvailių miške jam atsakė automato serija. Dvi kulkos pasiekė du tikslus: vieną nuskynė stribą, o kita - potencialų tautos didvyrį po 45-erių metų, tremtinį, kuris jau sekančią akimirką virto bevarde istorijai ištaškytų smegenų krūva. Tik mes ir jo ciniškai priglaustos našlaitės mena jo vardą – Valerijonas.