Briedgaurė

Išskėtotais briedžio gaurais
Į velėną šiurkščiai spaudžias.
Joms dirvožemiai liesiausi
Vegetuoti leidžia gausiai.

Užaugina nedidukus
Daugiamečius stiebeliukus;
Vienašalės varpos styro
Su varputėm veik ant žvyro.

Žiedynėlis tų varpelių
Ir tribriaunė jo ašelė,
Žiedažvynis skiauterėtas,
Grūdeliukas tribriaunėtas.

Jau gegužėje pražysta
Žolynėlių karalystėj,
Dirvoje žemaičių želia
Ir pagražina jų šalį.

Šiurkščios žolės nebeorios,
Žvėrys ėsti jų nenori,
Nes vertė jų pašarinė
Kaip tos Šluotsmilgės kupstinės