Su Tavim

Tu tarsi vėjas tylėt gali, bet nieks nepažabos tavęs,
Tu lyg naktis gali nematomais kerais mane svaigint
Ir pasiėmusi už rankos žvilgsniu prie žemės prirakint.
Su vėjais keliauja aitvarai, su vėjais tie keliauja kam žemės per mažai.

Pakėlusi lengvai rankas į orą- Tu nusišypsai man,
Ir netikėtai, paslapčia lyg saulė pasirodo, kažkas nušvinta širdyje,
Tarsi drugelis kuždenas, plakas ir nori lyst laukan,
Išlėkt ir susitikt drugelį, kuris gyvena tavyje.

Tu maudais saulės spinduliuos ir gaudai pavasario kvapus,
Kurie nuneš Tave kur gera, kur žalios pievos ir mėlynas dangus.
O aš dar stoviu ir pajudėti iš vietos negaliu,
Nes tu esi kaip vynas, kaip alkoholis nuo kurio svaigstu.

Pažiūri man Tu į akis, kurios tave tik mato,
Sakai, kad metas eiti, nes jau tamsu, nes jau naktis.
Tarsi iš transo atsibudęs siunčiu Tau šypsnį tiesiai iš širdies,
Kuris nepaisęs tamsios nakties, pasieks Tavas akis ir meile jas nušvies.

Laimingi šnekam ir nesustodami žingsniuojam,
Keliu kuris mus tarsi medus bites vilioja.
Apkabinu Tave ir nieko nebereikia,
Te būna taip kaip nori Tu, kaip noriu aš- tegu likimas darbą savo veikia.