.....

Mes sėdėjom, gėrėm kavą,
Valgėm tortą į valias,
Sakėm tostus ir šampaną
Pilstėm į gražias taures.

Ir dainavome, ir šokom,
Klausėm muzikos trankios.
Rožės skleidė aromatą
Iš vazelės blizgančios.

Tau visi linkėjo laimės,
Džiaugsmo ir geros kloties,
Tad ir aš turbūt iš baimės
Palinkėjau to paties.

Bet tau akys mano sakė
Ne tą patį, ką visų.
Jos meluot tikrai nemoka,
Jos tau sakė, kad myliu,,.

Ir širdis mana linkėjo
Ne sėkmės ir ne kloties.
Ji linkėjo tau tik meilės
Begalinės, didelės.

Nes be meilės viskas griūva,
Ateities be jos nėra,
Pragaras kai jos nebūna,
Laimė - tai tik jos dukra.

Meilė – tai ne kūno geismas,
Ją tik pajaučia širdis
Trūksta rašalo ir žodžių-
Neišreikšt to raidėmis.

Greit prabėgo vakarėlis,
Teikęs džiaugsmo valandų,
Aštuonioliktuosius rudenėlis
Atnešė tau dovanų.