pragiedruliai

klaidžioju apskritimu
nuo vilnijančių pečių
metuosi veliumą properšomis
sutrūkinėjusį kaip
vorai papjauti
nespėję rato užbaigti:
ilgai skęsta maži

gyvi ten kur žvaigždės
pamirštais siekiais
ištįsusias rankas merkia
į posmais pelijantį vandenį

čiuopiu atlydį
visu kūnu sliuogiantį
kaip ir ilgai neperskaitytą laišką
balandžio snapuke tolstantį
atgal į siaurą rašaluotą plunksną
kadaise liepsnose sutvertą