...

Mačiau. Netyčia buvo jau
riboms gerai. O ribos dūko.
Toj odoje šviesos bijau,
tik odai trūko viaduko.

Gal būt, tikriau – turbūt, toj odoj –
kvartalai baimių ir drąsų,
abi bendruomenes beveik vienodai
prisijaukino. Mus. Esu

balsuojantis už vien viršaus
ir gilumų – apie vardus tai – taiką.
Girtuoklis manė – nusišaus.
Bet ne. Galvoju apie tai, ką

mačiau: nuo krūvių mintys
keturlinkos raukšlėm bučiuojas. Eikim
viens kitame būt ir klaidintis
ir nežinot, jog susitaikėm.