Atsisveikinimas

Rašau norėdama su tavimi atsisveikinti ir tuo pačiu save įtikinti, kad jau niekada mudu nesusitiksim. Dabar atrodo, kad išsiskyrimą buvo daug lengviau išgyventi, nei suvokti, kad daugiau niekada tavęs nepamatysiu. Tikiuosi, kad būsi laimingesnis arčiau namų, draugų ir toliau nuo manęs. O šis laiškas bus drauge mūsų praleisto laiko priminimas. Perskaitęs galėsi jį išmesti arba pasilikti, kad turėtum priminimą apie mane, bet pirmiausia prašau jį perskaityti ir stengtis prisiminti visas akimirkas, būti kartu su manimi paskutinį kartą. Pas mane viskas išliks amžinai širdyje ir bus paslėpta nuo visų.
Daug kas pasikeitė, tačiau tikiuosi liksime draugais. Viską, ką man davei, saugosiu amžinai...

Ar prisimeni, kai tu pakėlei mane ant pečių ir leidai paliesti lubas, kai šokome kambaryje be jokios priežasties, kai pasakojom vienas kitam savo svajones? Ar prisimeni, kai po ilgo nesimatymo stovėjom apsikabinę, juk nebylus apsikabinimas išgydo daug skaudulių. Ar atsimeni, kai mes žaisdavome ir dūkdavome mano lovoje, kol kuris nors pavargdavo, o tai dažniausiai būdavau aš arba aš visada susitrenkdavau galvą į sieną ir kaltindavau tave, kad mane muši?: D Pameni, kai gaminau mudviem pietus, o tu mane peikei ir sakei, kad nemoku gaminti „reikia išvirti ir po to dar pakepti‘‘?  Ar kada pagalvojai, kad man pasakius, jog blogai jaučiuosi tu visada susirūpindavai ir galvodavai, ką daryti, kad  galėčiau greičiau pasveikčiau arba tavo rūpestį, kad aš visada gerai ir daug išsimiegočiau? O prisimeni, kaip tu sutrikdavai išgirdęs, kad jau grįžo mano mama?  Prisimeni, kai sakei, kad niekada man nedovanosi gėlių, bet padovanojai arba kaip aš drebėjau ir jaudinausi tau paruošusi romantišką vakarą per mudviejų dviejų mėnesių draugystės sukaktį ir koks  tu buvai maloniai nustebęs? Ar prisimeni, kuris buvo tikrasis bučinys, kai mane bučiavai? Aš atspėjau kuris tik nežinojau, kuo jis skyrėsi nuo kitų ir tu pasakei, kad tikrasis buvo, kai lietėsi mūsų nosytės. Ar prisimeni kiekvieną nedrąsų  mano prilietimą, ar jautei, kaip mes artėjome vienas prie kito ir atradome meilę vienas kitam? Ar prisimeni mūsų masažus ir ilgus pokalbius apie gyvenimą arba kai galėdavom nekalbėti ir mums užtekdavo, kad esam vienas šalia kito? Ir čia tik keletas faktų, kuriuos mudu patyrėm kartu. Gal būt ir aš tau kai ką suteikiau – gal, kai laikydavai mano mažą rankutę  savo delne, prisiminei jausmus, kuriuos buvai beveik pamiršęs...

Norėčiau tau padėkoti, kad leidai ant tavo automobilio stiklo užrašyti savo vardą, ačiū, kad nepykai, kai daug ką pasakodavau draugėm, kad supratai  mano nedrąsumą. Ačiū, kad nuvežei prie ežero pažiūrėti žvaigždžių, man tai buvo labai svarbu, svarbu praleisti dar vieną jaukią akimirką su tavimi.  Ačiū, kad leidai pasijusti svarbia tau ir visam pasauliui, ačiū, kad leidai su tavim jaustis saugia. O dabar norėdama tau atsilyginti už viską, ką man davei - aš paleidžiu tave.....

Dabar reikėtų tarti atsisveikinimo žodį.... Sunku man kažką sakyti, tik žinok, kad neužmiršiu tavęs ir labai ilgėsiuosi *